Reformacijos atspindžiai Vakarų Lietuvoje. Projektas „Reformacijos ženklai muzikoje ir architektūroje“

Reformacijos atspindžiai Vakarų Lietuvoje. Projektas „Reformacijos ženklai muzikoje ir architektūroje“

Reformacijos atspindžiai Vakarų Lietuvoje

Pažintinė kelionė aplankant Tauragės ir  Klaipėdos apskrities kultūros paveldo objektus.

Reformacijai-5002017 m. minime Reformacijos 500-ąsias metines. Ta proga Šilutės kultūros ir pramogų centras, įgyvendindamas projektą „Reformacijos ženklai muzikoje ir architektūroje“, siekia aktualizuoti kultūrinį palikimą ir supažindinti visuomenę su Reformacijos įtaka krašto kultūros paveldui.

Buvo parengtas edukacinių paskaitų ciklas ir muzikinis festivalis „Muzikinė verdenė“, kurių metu dalyviai ir žiūrovai turėjo puikią galimybę susipažinti su ano meto istorinio virsmo pėdsakais dailėje ir muzikoje. Reformacijos jubiliejinei sukakčiai skirti renginiai vyko Šilutės Martyno Liuterio evangelikų liuteronų bažnyčioje, kuri buvo laikoma viena gražiausių Rytų Prūsijos evangelikų liuteronų bažnyčių. Bažnyčios altorių sukūrė ir nutapė dailininkas, Karaliaučiaus meno akademijos profesorius Richardas Pfeiferis. Ant 80 m² altoriaus sienos jis nutapė freską su 120 originalaus dydžio istorinių asmenybių portretų ir figūrų. Dalis iš jų suvaidino itin svarbų vaidmenį Reformacijos istorijoje. Apie tai edukacinėse paskaitose „Freskos pasakojimai“, pasakojo Šilutės evangelikų liuteronų bažnyčios kunigas Remigijus Šemeklis. Jis pristatė istorines asmenybes, pavaizduotas bažnyčios freskoje ir išsamiai papasakojo apie jų indėlį Reformacijai.

Reformacijos jubiliejui, skirtus renginius užbaigė pažintinė kelionė, aplankat Vakarų Lietuvos kultūros paveldo objektus, susijusius su Reformacija.

Lietingą spalio 7 dienos rytą, grupė šilutiškių (21), nepabūgusių lietaus, išvyko į pažintinę kelionę ieškoti Reformacijos atspindžių Vakarų Lietuvoje. Kelionės gidė Giedrė Skipitienė pristatė kelionės maršrutąŠilutė – Kulėšai-Žemaičių Nauniestis- Degučių bažnyčia- Katyčiai-Stubriai- Stoniškiai- Rukai- Pagėgiai- Natkiškiai – Sartininkai- Tauragė – Joniškės kapinė- Vymerio kalnas- Tauragės muziejus- Tauragės konvensijos paminklas- Lauksargiai- Piktupėnai- Mikytai- Panemunė- Vyžiai- Šilutė

Kelionę pradėjome Šilutėje. Trumpai susipažinome su Šilutės parapijos istorija. Šilokarčemos parapija susikūrė iš Verdainės parapijos, nes miestas plėtėsi labai intensyviai. 1910 m. buvę kaimai – VerdainėŽibai ir Cintjoniškiai prisijungė prie Šilokarčemos (ji išaugo į Šilutės miestą), kuri tada turėjo daugiau kaip 3000 gyventojų. Tada iškilo būtinybė statyti atskirą bažnyčią. Vienas svarbiausių parapijos kūrimo iniciatorių buvo Hugo Šojus. 1910 m. Hugo Šojus kreipėsi į Rytų Prūsijos evangelikų konsistoriją, kad atsiskirtų nuo Verdainės parapijos ir sukurtų atskirą parapiją. Reikalavimą kurti atskirą parapiją jis nusiuntė net pačiam Vokietijos kaizeriui Vilhelmui II. Kaip argumentas buvo nurodyta, kad Šilokarčemoje veikia paštas, telegrafas, teismas, dirba gydytojas, yra vaistinė, aukštesnioji berniukų mokykla, viešbutis ir muitinė. 1913 m. įkurta parapija ir padėtas bažnyčios kertinis akmuo. Parapijai priskirti Šilokarčemos, Žibų gyventojai, taip pat artimiausių kaimų–AukštumalųBarzdūnųLapoliųRupkalviųŠlažųŠyšgiriųTraksėdžiųBismarko kolonijos bei Šilokarčemos dvaro –viensėdijų gyventojai. Į bažnyčios atidarymą atvyko Vokietijos Vyriausiosios bažnyčios tarybos (vok. Oberkirchenrat –Vokietijos imperijos evangelikų liuteronų bažnyčios aukščiausioji institucija) viceprezidentas D. Conradas, Klaipėdos krašto generalinis superintendentas F. Gregoras, apskričių vyskupai, kunigai, svečių iš kitur bei daugybė parapijiečių. Giedant giesmę pirmiausia į naująją bažnyčią buvo įnešamos vokiška ir lietuviška Biblijos.

Iki Antrojo pasaulinio karo pradžios, Šilokarčemos parapiją sudarė maždaug 5 500 žmonių. Per Antrąjį pasaulinį karą bažnyčia nenukentėjo ir net nebuvo apiplėšta. Pokarinė Šilutės evangelikų liuteronų bendruomenė oficialiai įre­gistruota 1948 m. rugpjūčio 27 d., o teisė naudotis bažnyčios pastatu suteikta 1949 m. kovo 23 d.

Šiuo metu parapija priklauso Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčiai, o ji turi apie 600–800 tikinčiųjų 2013 m. Šilutės evangelikų liuteronų parapija šventė 100 metų jubiliejų.

Kulėšai. 1913 m. gruodžio 14 d. buvo atidaryta siaurojo geležinkelio atkarpa Šilokarčema–Kulėšiai. Įdomu tai, kad šio geležinkelio vėžė buvo standartinė – 1 435 mm. Tai paprasto geležinkelio vėžė (siaurojo geležinkelio vėžė yra 1 000 mm). Greičiausiai buvo tikimasi pratęsti geležinkelį ne tik iki Katyčių, bet ir į Telšius. Apie tai savo raštuose yra užsiminęs H.Šojus. Tačiau geležinkelis į Kulėšius buvo vadinamas siauruoju, nes jį tiesė ir jis priklausė Siaurojo geležinkelio AB.

Žemaičių Naumiestyje kunigais dirbo Fridrikas Megnius, Vilius Gaigalaitis. 19101914 m. evangelikų liuteronų kunigas Fridrikas Megnius Naumiestyje lietuvių kalba leido laikraštį „Svečias“. Po 1904 m., atgavus lietuvišką spaudą, tai buvo vienintelis laikraštis, leidžiamas Žemaitijoje1913 m. Fridrikas Megnius paruošė ir lietuvių kalba išleido elementorių „Raktelis“. Kunigas palaidotas Žem.Naumiestyje. Knygnešys Martynas Bicka parengė ir 1938 m. išleido knygą „50 gražiausių Mažosios Lietuvos padavimų“.

Degučių kaimo Šv. Vincento Ferero bažnyčia įdomi architektūriniu požiūriu- trikampė. Bažnyčios pagrindą sudaro lygiakraštis trikampis. Trikampis piramidinis stogas turi viršūnėje aštuoniakampį bokštelį su dideliu geležiniu kryžiumi. Visi trys altoriai mediniai, padaryti XVIII a. Centrinis altorius papuoštas unikaliais medžio drožiniais, lyg mezginiais. Pažymėtini XVIII a. aliejumi ant medžio lentų tapyti paveikslai .

Katyčiai. Katyčių seniūnas Jonas Lukošaitis mielai priėmė pažintinės kelionės dalyvius, papasakojo bažnyčios istoriją. Pirmoji Katyčių bažnyčia buvo labai kukli, netgi altorius čia įrengtas tik 1656 m. Tačiau jį ar tik ne tais pačiais metais sunaikino įsiveržęs Lietuvos-Lenkijos valstybės kariuomenės būrys. Pasitraukdami išsigabeno ir varpą. Tada parapijiečiai pirko senąjį Tilžės lietuvininkų bažnyčios altorių, jį 1677 m. įrengė. Deja, neilgam. Kitais metais atsibastę žemaičiai ir lenkai visą bažnyčios inventorių nuniokojo – rastus karstus atplėšė, lavonus išmėtė, o ką tik įrengtąjį altorių toli nuvilko. 1685 m. bažnyčia atnaujinama, pristatomas bokštas.

Katyčių bendruomenės žmonės ilgai minėjo susitikimą su karaliene Luise (lietuvininkai vadino ją “Luvyza”). Atvyko ji ar tik ne 1808 m., bet ne žadėtu laiku, o visai netikėtai, vykstant pamaldoms. Žmonėms ji pasirodė be ga­lo graži. Maloniai pasikalbėjusi, prižadėjo dovanoti bažnyčiai dar vieną varpą, “kad visiems skambėtų”. Pažadą ištesėjo – 600 kg sveriantį labai malonaus tono varpą parapija gavo.

Katyčių bažnyčioje yra išsaugotos atminimo lentos, skirtos net 1813-1814, 1866-1870/1871 metų Prūsijos – Prancūzijos karuose žuvusiems parapijiečiams pagerbti. Pirmojo pasaulinio karo metais žuvusių Katyčių parapijos vyrų pavardės bažnyčioje surašytos pagal jų gimtuosius kaimus. Per Antrąjį pasaulinį karą bažnyčia mažai tenukentėjo.

Iš Katyčių kilęs  rašytojas ekspresionistas Alfredas Brustas (Alfred Brust). Jo tėvas Gustavas Brustas (Gustav Brust) Katyčiuose turėjo parduotuvę, viešbutį ir restoraną. Katyčiuose Alfredas lankė pradžios mokyklą. Būdamas aštuonerių metų pradėjo rašyti eilėraščius. Mokėsi Tilžės gimnazijoje. Iki 1910 m. mokėsi prekybos mokykloje Tilžėje, rašė eilėraščius, pjeses. Dirbo laikraščiuose „Tilsitter Zeitung“, „Annaberger Wochenschau“. Rašė feljetonus laikraščiams „Berliner Tageblatt“, „Stetiner Abendpost“, „Zeitgeist“, „Weltspiegel“.

1914 m. vedė Agnes Maria Redetzk, buvo pašauktas į karo tarnybą, Rytų frontą. Dirbo karinės spaudos cenzūros skyriuose Kaune, Vilniuje ir Rygoje.

1915-1923 m. gyveno Šilokarčemoje (Šilutėje). Tuo metu parašė savo reikšmingiausias dramas.

1923 m. iš Šilokarčemos persikėlė gyventi į Krantą Kuršių nerijoje. Tais pačiais metais buvo išspausdintas trumpų pasakojimų rinkinys.

1926 pasirodė romanas „Dingusi žemė„. 1929 m. įteikiama Kleisto premija. Publikuojamas lyrikos tomas.

1931 m. A. Brustas su šeima persikėlė gyventi į Karaliaučių. Dirbo knygų tyrimo tarnyboje. Gyvenimo sąlygos buvo sunkios.

1933 m. išleistas eilių rinkinys „Ich bin“ („Aš esu“), kuriame apdainuojama Rusnės, Šilutės, Kuršių nerijos gamta.

1934 rugsėjo 18 d. A. Brustas mirė nuo tuberkuliozės Karaliaučiuje.

Kūrybos palikimas, 1945 m. buvęs Karaliaučiuje, neišliko.

A.Brusto knygos„Juta ir Julia“ („Juta und Jula“, 1928 m.) veiksmas vyksta Katyčiuose.

 

         Natkiškiai. Iki 1944 m. stovėjo neogotikinė Natkiškių evangelikų liuteronų bažnyčia. Yra evangelikų liuteronų maldos namai, veikiantys nuo 1993 m., evangelikų liuteronų centras. 19071921 m. Natkiškiuose M. Siušelis (18731921 m.) redagavo periodinį leidinį „Nusidavimai apie Evangelijos prasiplatinimą tarp žydų ir pagonių“.

Sartininkai. Medinė Sartininkų Šv. Jurgio bažnyčia pastatyta 1787 m. Sartininkų evangelikų liuteronų bažnyčios naujas pastatas pastatytas 1935 m., kitais metais pakabintas 1885 m. lietas ir Gustavo Adolfo dovanotas varpas. Naująją Sartininkų bažnyčią 1934 metais pašventino Tauragės kunigas. Parapiją ir toliau aptarnavo Tauragės kunigai. Bažnyčios pastatas sėkmingai išlaikė II pasaulinio karo audras.  Nuo 1941 m. parapiją aptarnavo diakonas Artūras Timpa ir kunigas, vėliau vyskupas Jonas Kalvanas (1914-1995). 1995-2000 metais jos kunigu buvo vyskupas Jonas Kalvanas jaunesnysis. Šiuo metu čia kunigauja Mindaugas Dikšaitis

Tauragė – Vymerio kalnas. Pirmoji bažnyčia stovėjo Tauragės senamiesčio pakraštyje, kur vaizdingai vingiuoja Jūros upė, stūkso kalnas, nuo seno tauragiškių Vymerio kalnu vadinamas. Šiandien – tai viena mėgstamiausių miestelėnų poilsio vietų.

Tauragė. 843 m. už miesto ribų, rytiniame pakraštyje pastatyta akmens mūro bažnyčia, kad daugiau jos nebeniokotų gaisrai. Po šimtmečio bažnyčia atsidūrė pačiame miesto centre. Naujos bažnyčios statybą inicijavo kunigas Karolis Julius Čėsna. Jo dėka  buvo surinktos lėšas naujos bažnyčios statybai. 1987 m. fasadas papuoštas M. Liuterio ir M. Mažvydo skulptūromis (liaudies meisras A. Bagdonas).

Vienas žymiausių Tauragės evangelikų liuteronų parapijos kunigų buvo  kunigas, visuomenės veikėjas ir švietėjas Augustas Aleksandras Vymeris. Jo senelis Jurgis – zalcburgiečių palikuonis. Šie dėl savo evangeliško tikėjimo, katalikų arkivyskupo Leopoldo Firmiano 1731 m. spalio 31 d. (Reformacijos dieną!) aktu buvo žiauriai ištremti iš Zalcburgo krašto, kurie Prūsijos karaliaus Friedricho Wilhelmo I ediktų ir patentų raginami apsigyveno 1709–1711 m. maro išnaikintuose Rytų Prūsijos kaimuose. XVIII a. II pusėje Vymerių šeima iš Mažosios Lietuvos persikėlė į Sūduvą. A. Vymeris baigęs mokslus 1896 m. Varšuvoje buvo įšventintas kunigu. Dirbo įvairiose parapijose. 1911 m. persikėlė į Tauragę ir buvo paskirtas vadovauti didžiausiai Lietuvoje Tauragės parapijai, kuriai priklausė 6 filijos ( Žemaičių Naumiesčio, Batakių, Margiškių [dab. Sartinnkų], Šilalės, Skaudvilės ir Kelmės surinkimai). Kunigas Augustas Vymeris 1919 m. kartu su kitais įkūrė nepriklausomos Lietuvos evangelikų liuteronų konsistoriją.

Po Pirmojo pasaulinio karo A. Vymeris garsėjo kaip aktyvus lietuvių tautinio judėjimo rėmėjas, darbavosi ir švietimo srityje. Matydamas, kad Žemaitijos liuteronai pradžios mokyklose neturi nė vieno evangelikų tikybos mokytojo, sumanė įsteigti kursus mokytojams rengti. 1919 m. jis suorganizavo „Mokyklų draugiją“, kurios įstatus patvirtino vyriausybė. A. Vymeris artimai bendravo su Vydūnu, kuris ne kartą lankėsi Tauragėje, Martynu Jankumi, V. Gaigalaičiu. 1938 m. parapijiečių aukomis ir pasiaukojančiu darbu buvo atstatytas bokštas, įsigyta vargonėliai. Vienas iš ryškiausių XX a. pr. asmenybių ne tik Tauragės krašte, bet ir visoje Lietuvoje, aktyviai veikęs lietuvių kultūros ir švietimo srityje, ištikimai 45 metus ėjęs kunigo pareigas Garliavos, Pabijanicos (prie Lodzės), Vyžainių ir Tauragės parapijose, A. Vymeris nusipelno didelės pagarbos ir įvertinimo.

Tauragės krašto muziejuje aplankėme parodą, skirtą Reformacijos 500 metų jubiliejui. Joniškės kapinėse atminimo žvakutes uždegėme ant vyskupų J.V. Kalvanų ir A.Vymerio kapų. Grįžtant aplankėme Tauragės konvensijos paminklą, Lauksargius, Piktupėnus Mikytus,  Panemunę ir Vyžius. Pavakare, pilni įspūdžių, grįžome į  Šilutę. Kelionės dalyviai plojimais padėkojo gidei Giedrei Skipitienei, kuri praturtino kelionę įdomiu pasakojimu ir netikėtais, nežinomais faktais apie kelionės objektus.

         Renginio nuotraukas galite rasti Šilutės kultūros ir pramogų centro FB puslapyje:

https://www.facebook.com/pg/siluteskulturoscentras/photos/?tab=album&album_id=1845296012164837

Organizatorius: Šilutės kultūros ir pramogų centras 

Už galimybę surengti kelionę dėkojame: 

 Be pavadinimo

 

 

 

Šaltiniai:

  1. http://www.grazitumano.lt/wiki/index.php/Taurag%C4%97s_kra%C5%A1to_%C5%A1viet%C4%97jas-Augustas_Vymeris
  2. https://silute.lt/go.php/lit/Istorija
  3. https://lt.wikipedia.org/wiki/%C5%A0ilut%C4%97s_evangelik%C5%B3_liuteron%C5%B3_ba%C5%BEny%C4%8Dia
  4. http://silaine.lt/silaine/siaurasis-silutes-gelezinkelis-minetu-simtmeti/
  5. http://znaumiestis.puslapiai.lt/index.php?categoryid=10
  6. http://siluteinfo.lt/silutes-krastas/lankomi-objektai/zemaiciu-naujamiestis/deguciu-sv-vincento-ferero-baznycia/
  7. http://www.ve.lt/naujienos/visuomene/zmones/alfredas-brustas-is-katyciu-1559241/
  8. http://www.mazoji-lietuva.lt/klaipedos-krastas-vokieciu-rasytoju-kuriniuose-iii-dalis/
  9. http://www.ltvirtove.lt/baznycios.php?lt=taurages_evangeliku_liuteronu_baznycia
  10. http://www.liuteronai.lt/Parapijos/Natkiskiu-parapija/Parapijos-istorija/Parapijos-istorija
  11. http://telsiuvyskupija.lt/?id=224