Istorija

1945 m. balandžio mėn. Šilutėje buvo įsteigti apskrities kultūros namai. Direktoriumi paskirtas J. Pranauskas. Tais pačiais metais susikūrė dramos ratelis, mišrus choras, vyrų ansamblis. Jiems vadovavo neetatiniai darbuotojai. Jonas Dedurkevičius ir Kazimieras Veiverys.

1946 m. kultūros namų dramos kolektyvas pastatė spektaklį „Gyvieji nabašnikai“. Spektaklis buvo parodytas Šilutės rajono kaimuose bei Klaipėdoje.

1946 m. prie kultūros namų buvo suburtas pučiamųjų orkestras, kuriam vadovauti paskirtas E. Marcinkevičius.

1948 m. susikūrė pirmasis šokių kolektyvas – vadovė Tamara Pastašnokaitė-Bartusiavičienė.

1949 m. birželio 26 d. Šilutėje įvyko  I-oji apskrities Dainų šventė, kurioje dalyvavo mišrūs chorai (600 dainininkų), vaikų chorai (400 dainininkų) ir 20 šokių kolektyvų (300 šokėjų), 600 sporto pratimų atlikėjų ir 18 pučiamųjų orkestro muzikantų. Iš viso Dainų šventėje dalyvavo 1 918 saviveiklininkų ir 10 000 žiūrovų.

1950 m. įvyko II-oji apskrities Dainų šventė, kurioje dalyvavo jau 3 230 dalyvių. Šioje šventėje pirmą kartą pasirodė ir 300 skudutininkų.

1950 m. apskrities kultūros namai reorganizuoti į Šilutės rajoninius kultūros namus.

Nuo 1951 m. iki 1965 m. rajoniniams kultūros namams vadovauti pradėjo Kostė Gedmintienė.

1951 m. surengta III-oji rajono Dainų šventė. Tuo metu prie kultūros namų veikė 7 meno saviveiklos rateliai. Aktyviausi – dramos ir mišraus choro kolektyvai, kurie intensyviai koncertvo rajone ir už jo ribų.

1953 m. keitėsi choro ir šokių ir šokių vadovai. Chorui vadovauti pradėjo R. Utakis, šokėjams – Algirdas Jurgelevičius. Birželio mėnesį įvyko VI-oji rajono Dainų šventė, kuri nustebino žiūrovus liaudies šokių kolektyvų gausumu. Dalyvavo 40 kolektyvų su 640 šokėjų. Šventėje buvo šokama 11 šokių. Ši dainų šventė masiškiausia iš visų iki šiol organizuotų.

1955 m. susikūrė nauji kolektyvai – vyrų ir moterų chorai. Mišraus choro vadovė – H. Dolhočaitė. Kolektyvui visus 50 metų  vadovavo Vytautas  Jovaiša, V. Valužienė. 1989 m. į kolektyvą įsijungė Gražina ir Valteris Matuliai. Jau 1990 m. sudalyvauta XIII-oje tautinėje Dainų šventėje. Kolektyvas aktyviai koncertavo įvairiose rajono renginiuose. 1993 m., buvusio choro vadovo R. Užtakio kvietimu, kolektyvas svečiavosi Vokietijoje, Štadhageno mieste. Vokietijoje kolektyvas surengė 4 koncertus.

1957 m. pučiamųjų orkestras (daugiau nei 40 muzikantų, vadovas K. Veiverys) – dalyvavo Klaipėdos zonos apžiūroje, kur užėmė I-ąją vietą, respublikinėje apžiūroje Kaune taip pat – I-ąją vietą.

Nuo 1959 m. dramos kolektyvui pradėjo vadovauti Magdalena Chomičienė, paruošta naują pjesė Rimkevičiaus „Vandens lelija“, su kuria pasirodė 17 kartų, šį spektaklį aplankė – 7 206 žiūrovų. Kolektyvas dalyvavo Vilniuje respublikinėje apžiūroje, kur laimėjo prizinę vietą ir buvo apdovanotas diplomu.

Ypatingai reikšmingi kultūros namams buvo 1961-62 m. 1961 m. rugsėjo 2 dieną po A. Arbuzavo spektaklio „Tai atsitiko Irkutske“, tuometinis kultūros ministras Sverdiolas paskelbė Kultūros ministerijos kolegijos nutarimą – suteikti Šilutės saviveikliniam dramos kolektyvui Liaudies teatro vardą. Tai buvo 11-asis respublikoje Liaudies teatras.

1962 m. liaudies šokių kolektyvas, vadovaujamas A. Jurgelevičiaus išaugo į vieną stipriausių saviveiklininkų kolektyvų – „Rezginėlę“, kuriam vienam iš pirmųjų respublikoje suteiktas liaudies šokių kolektyvo vardas.

1963 m. pirmą kartą buvo surengta Joninių šventė ant Rambyno kalno. Šventėje dalyvavo Jurbarko, Tauragės ir Šilutės meno saviveiklos kolektyvai. Po meninės dalies vyko sportinės varžybos, žirgų lenktynės, liaudiški žaidimai, gegužinė. Šventėje dalyvavo 18 000 žmonių.

1964 m. prie kultūros namų susikūrė estradinis ansamblis, kuriam vadovavo Osvaldas Sarcevičius.

1966 m. pučiamųjų instrumento orkestrui, kaimo kapelai, o vėliau ir estradiniam ansambliui pradėjo vadovauti Bronius Bučius. Orkestras puikiai pasirodė Vilniuje vykusioje apžiūroje, kur užėmė II-ąją vietą. Estradinis ansamblis daug koncertavo ne tik rajone, bet ir respublikoje. Dalyvavo konkurse Žemaitijos taurei laimėti. Šiame konkurse kolektyvas kasmet laimėdavo prizines vietas. Dainininkams Tomui Balčyčiui, Reginai Mikalonytei ir muzikantui Benui Gružinskui buvo suteikti laureatų vardai. Solistas  Tomas Balčytis tapo ir „Vilniaus bokštų“ festivalio diplomantu.

Vėliau B. Bučius subūrė orkestrą „Kerepėtas“, kuriame grojo apie 40 muzikantų. Šokėjų grupei vadovo meno mokyklos dėstytoja Asta Maigienė, vokalinei grupei – Rūta Gatelienė. Kolektyvas paruošė koncertinę programą „Tik Jums“, kuri sulaukė didelio miesto bendruomenės susidomėjimo.

Nuo 1966 m. „Rezginėlei“ pradėjo vadovauti Regina Sudarytė-Puodžiuvienė. Repertuaras pasipildė naujais šokiais. Susikūrė vokalinė ir kaimo kapelos grupės. 1969 m. kolektyvas koncertavo Lenkijos, 1971 m. Vokietijos, vėliau Čekijos, Bulgarijos miestuose. 1979 m. „Rezginėlės“ kolektyvui suteikta teisė dalyvauti VH TSRS tautų vasaros spartakiadoje, 1980 m. XXII Olimpinių žaidynių Maskvoje atidarymo ceremonijoje. „Rezginėlė“ buvo nuolatinis respublikinių Dainų ir šokių švenčių, apžiūrų, konkursų „Draugystės ratelis“ dalyvė.

1968 m. Liaudies teatrui pradėjo vadovauti Vilniaus Valstybinės konservatorijos auklėtinis Antanas Milinis. Teatre pasikeitė aktoriai, prisijungė daug gabaus jaunimo. Šis laikotarpis siejamas su teatro pakilimu. Pastatyta daug naujų pjesių: A. Volodino „Fabriko mergiotė“, Dž. Osborno „Atsigręžk rūstybėje“, J. Baltušio „Novelės apie meilę“  ir daugelis kitų. Nuo 1985 m. liaudies teatrui vadovavo Monika Plėvytė ir Sergėjus Paciukas. Per 10 metų pastatyti 6 spektakliai vaikams ir 10 suaugusiems, tai – J. Grušo „Meilė džiazas ir velnias“, Korčako „Karalius Motiejukas pirmasis“, F. Kafka „Prie įstatymų vartų“ ir kt.

1991 m. Liaudies teatras tapo savivaldybės teatru. Teatro credo – „Provincija – ne sutemos“.

1982 m. į Šilutę su paskyrimu atvyko dirbti jauna, energinga ir kūrybinga darbuotoja Regina Jokubaitytė. Ji pradėjo vadovauti mišriam chorui, net keliems vokaliniams ansambliams.

1987 m. Regina Jokubaitytė subūrė etnografinį ansamblį „Verdainė“. Ansamblio branduolys – kultūros namų saviveiklininkai, prie jų prisijungė ir nemažai jaunimo. Kolektyvas savitas tuo, kad jame dalyvavo šeimos t.y. seneliai, tėvai, vaikai, anūkai. „Verdainė“ aktyviai dalyvavo visuose Tautinio atgimimo laikotarpio  renginiuose, pirmieji 1988 m. Bitėnuose viešai sugiedojo Tautinę giesmę. Kolektyvo repertuare – virš 100 kūrinių. Tai Klaipėdos krašto, Šilutės rajone užrašytos dainos, žemaitiški šokiai, rateliai, žaidimai. „Verdainės“ kolektyvo koncertinė veikla tapo labai intensyvi, surengti  net  93 pasirodymai

1993 m. savo veiklą pradėjo mišrus kamerinis choras „Vartana“, kurio vadovė – Gražina Matulienė. 1994 m. dalyvavo Pasaulio lietuvių dainų šventėje.

1994 m. atvykus iš Telšių dirbti į Šilutę Nijolei Saugytei-Sniečkuvienei, susibūrė mergaičių choras. Per vienerius metus kolektyvas surengė 4 koncertus.

1988 -1995 m. Kultūros namuose rinkosi „Kuršiuko“ kolektyvas (vadovė Ramutė Danilovienė).  Jame šoko apie 70 vaikų.

Šilutės kultūros namuose veikė ir Vaikų dramos kolektyvas, kuriam  vadovo Irena Česnienė. Kolektyvas kasmet pristatydavo po vieną spektaklio premjerą. Buvo surengta 82 pasirodymai, ne tik kultūros namuose, bet ir po rajone, Klaipėdoje.

Šilutės kultūros namuose ne tik rinkosi meno saviveiklos kolektyvai, bet buvo organizuojami ir valstybinių švenčių minėjimai. Kasmet buvo rengiamos įvairios tradicinės šventės, renginiai, tai –  Šilutės miesto šventė, Rugsėjo 1-osios renginys, Užgavėnių, Atvelykio šventės, Senųjų metų palydos, Eglutės vaikams, susitikimai, apžiūros, konkursai, seminarai, atvykusių kolektyvų koncertai, spektakliai.

1987 metais Šilutėje (Lietuvininkų g. 6) pastatyti nauji Kultūros namai.

Nuo 1992 metų vadinami Šilutės kultūros ir pramogų centru (ŠKPC).

Modernaus pastato aplinką puošia tvenkinys ir skulptūra „Potvynis“ (skulptorius Vytautas Balsys), ąžuolų ir liepų Kraštiečių alėja, pasodinta 1989 metais iš Pamario krašto kilusių įžymių žmonių pirmosios kraštiečių šventės metu. Centro aplinką suprojektavo  landšafto architektai Stepas ir Daiva Deveikiai iš Vilniaus. Pastato fasadą puošia centro logotipas, sukurtas A. ir J. Rudaičių, dailininkų iš Priekulės.

Įvykdžius rajone kultūrinės veiklos reformą, Kultūros ir pramogų centras likviduotas. Šilutės rajono savivaldybės tarybos sprendimu.

 2001 m. gruodžio 27 d. įsteigta nauja viešoji įstaiga Šilutės kultūros ir pramogų centras.

Nuo 2009 m. Šilutės kultūros ir pramogų centras vėl tampa biudžetine įstaiga. Nuo 2004 m. gruodžio 28 d. iki  2010 m. Šilutės kultūros ir pramogų centrui vadovavo direktorė Daiva Žilionienė (1960-08-21 – 2011-01-29).

Nuo 2012 birželio 25 d. ŠKPC direktorė Jūratė Pancerova.